pavirsti

pavir̃sti intr. 1. SD270, P, Sut, N, M, L, Rtr, ŠT261, NdŽ, KŽ, DS96(Rs), Graž, Grd, Gršl, Slnt, Krt, Žlb, Yl, Šts, Všv, Sd, Žd, Žeml, Klk, Rdn pargriūti, parpulti: Pasigėręs sugniužo, pavir̃to, nusigrandė sau nosį J. Sklidi, pavir̃sti galì beeidamas Vdk. Širdis apejo (pasidarė silpna) – bimpt i pavir̃to End. Į galvą dingt, aš ant žemės bridingt, i pavirtáu Pln. Užkliuvo už kelmo, pavir̃to i gulia Škn. Kiek čia reikėjo pavir̃sti ant rėplos End. Einu su laza, bijau pavir̃sti be lazos Užv. Marutei rodėsi, kad neišlaikys, tuoj tuoj pavirs J.Sav. Pavir̃to vaikas, kelelį susimušo Tl. Jeigu ans (vyras) pavir̃sta, ans (arklys) įsikanda drabužį i kela Vvr. Ans nebmato – ans eina i pavir̃sta beeidamas Eig. Iš senystos ir pavirstù an šono Žrm. Tas pavir̃to į sniegą i nesikelia Jrb. Kuolu par kaklą, ir tas pavir̃to Grv. Pavir̃to ir paliejo mieles LKT101(Kv). Bebėgdamas par lauką, pavirto ant žemės, sudaužė puodą ir ištaškė smetoną LTR(Vkš). Kap nueina rugių kirstie, možna iž juoko pavir̃stie DrskD245. | Tas [strielčius] vieną kartą šavo, dar nekrito paukštis, ir antrą kartą tujaus šavo, tujau paukštis pavirto BsPII9(Tl). Tos karvės liesos būdavo, pavir̃sdavo į tuos lieknus – nebeišlipa Grz. | Vežimas pakrautas pavir̃to Brž. Ragutės stov čia pavir̃tę an šono Lz. Kaip stūmiau abudu, jis šliukt nukrito, ta liktarna pavir̃to, užsidegė! Jsv. ^ Senutė pavir̃sta ir negirta S.Dauk. Senas pavirsta ir negirtas PPr101. Kas greitai bėga, tas pavirsta VP22. Pavir̃sti ne štuka, bet atsikelti nelengvu Pln. Ir par šiaudą eidamas žmogus pavir̃sta Žd. | refl. NdŽ. ║ [i]perlūžti, pargriūti nulinkus: Kerplėša – iš šaknų pavir̃tęs medis JII86. Medis pavirto, koja palūžo Krtn. [Šernas] paknis visas šaknis, ąžuolas pavir̃s PP25. Tas kryžius buvęs nupuvęs ir pavir̃tęs Sln. | prk.: O ir pavir̃to mūsų brolelis kaip girio[j] ąžuolėlis JD1085. ^ Buvau mažas –garbiniuotas, kai užaugau – kankaluotas, kai pasenau – pats pavirtau (žirnis) LTR. ║ pargriūti po kuo: Pasigėręs pavir̃to po stalu Kbr. 2. NdŽ, Vkš, Jnš trumpam prigulti (poilsio): Kiti ilsėjosi susėdę ant kelmų arba pavirtę į samanas, į žolę A.Rūt. Ir snūdas jau apėmė, nuvargęs buvau per dieną, pavirtau ant tiesiojo šono ir užmigau A.Mišk. Tuose račiukuose ir bričkose snaudžia vežikai, kas kniūpsčiomis, kas ant šono pavirtęs Pt. Pavalgęs norint dešimtį minutų aš turu pavir̃sti, i gana, o teip aš slabnėju, rodos End. Jagu biškį koks laikelis, tai pavirstù Slm. Pavirtaũ i guliu LKT 226(Paž). Kartais dieną valandikę pavirstì Krž. Pokaitis, pavir̃sk Krš. Atnèšu podušką, pavir̃sk minutelę Rdn. A jau esi pavir̃tęs parpietės? Šv. | Pavir̃sta ji (kiaulė) ant šono, guli Bsg. Šalia priebučio, ant šonų pavirtusios, kaitinasi dvi vištos J.Marc. | refl. NdŽ: Dabar pavir̃skis kokį pusvalandį Šts. Su visais drobužiais pavirtęsis ne sykį permiegojęs Žem. 3. L, Rtr, NdŽ, LzŽ, Lb pakrypti, pasvirti, palinkti (į šoną): Visi paukščiai dangaus tupėjo ant pavirtusio liemens CII553. Da smagiau patraukia, tai pavir̃sta [gavėnas] in kitą pusę, tai tada vėl sukasi Sb. Tas medis pavir̃to į šoną Grnk. Kiba maž pats nugriuvo [kryžius] – jau kiek pavir̃tęs buvo Švnč. Sienų gal jau nebeatatiesis, pavir̃tę labai Kp. Puodas in šoniuko pavir̃tęs i bėga Klt. Vežimas šieno labai pavir̃to į vieną šoną Jnš. Ir teip keleivis keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant jau guliančio beržo ar ąžuolo S.Dauk. Ko pavirtot, žalios rūtelės, daržely žaliuodamos? LTR(suv.). Putinėli raudonasai, ko pavirtai in šalelę? KrvD42. | [Pempės] žemai skrisdamos ir šonais pavirsdamos visa gerkle šaukia, klykia rš. | Laivelis pavir̃to ir prisisėmė kiek vandens DŽ¹.| prk.: Pavir̃to po jai (pasidavė žmonos įtakai) Tvr. Kad aš po ja pavir̃sčiau, norėjo Žg. Mano anūkas irgi po seneliu pavir̃to – policijoj (senelis buvo pasienio policininkas) Sld. 4. pasisukti, pasikeisti (apie vėją): Kap pavir̃to vėjas, tai sudegė visi Str. Dabar pavir̃to kitas vėjas, gal lietaus atneš Antz. 5. pakilti aukštyn: Kaip te pasipurto [vištos, prisivanojusios smėlyje], tai kambary dulkių debesỹs pavir̃sta Pin. Šavo netoli manęs, tai dumblas tik pavir̃to kunkulio Klt. 6. NdŽ daugeliui ateiti, atplūsti. 7. Antš, End prk. numirti: Renka renka [mirtis], i pas mum tuos seniukus renka: Skodžius toks pavir̃to Mžš. Pavir̃sta [žmogus] tarp karvių ir amžinai pavir̃sta Šln. Jei neparjosiu, karelė[je] (kareliu[je] StnD25) pavirsiu, parbėgs muno bėrs žirgelis D87. 8. AK32, SPI95, SPII158, SD294, PrLXVII28, Q365, R374,399, MŽ502,537, P, S.Dauk, KBI56, Rp, Kos191, K, L, Rtr, ŠT 338,349, BM162(Jnšk), VĮ, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kūkaliuosna pavirstu SD80. Antru kartu kūdikiu pavirsta B. Ing kūdikį pavirsti D.Pošk. Kol tie vaikai į žmonis pavirsta, kiek vargo turì padėti Krš. Į vaikesiuką pradėjau pavir̃st, jau i visai gerai: dalgį čiupinėt pradėjau, i plūgą, i arklą LKT217(Šl). Į kiaulę reik pavir̃sti mėnesį nepraususys būti Krš. Ir akys užgriuvo; į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego, ar tai pridera tokiam jaunam? Žem. Sustojo [Anupras], žiūri ir pažinti [Girdvainio] negali. Į ką žmogus pavirtęs! Ne žmogus jau, bet tik žmogaus šešėlis K.Bor. O daba jaunimas y[ra] pavir̃tęs už šuniuką piktesnis Klk. Jaunas nėkada nemanais į seną pavir̃sti, rods, būs i būs gerai Rdn. Būdamas [senukas] labai turtingas…, jis savo sūnaus prie darbo nevertė, ir tas dykaudamas visai in pasileidėlį pavirto LTI24(Bs). Į patobelį pavirtaũ būdamas be atilsio par didį rūpesnį J. Į nuomirėlį pavirsti D.Pošk. Barstydavo pelenų kuningas ant galvų: – Iš peleno atejai, pelenu i pavir̃si Vg. Iškas močeka duobę, pripils žarjų, sudegsi, dukrele, ir pelenais pavirsì (ps.) DrskŽ. Ir bejausmis mano kūnas tepavirsta pelenais! S.Nėr. Visos samdytos mergelės, jaunystėj savo neištekėjusios, senatvėj pavirsta į davatkas ir ubages M.Valanč. Pavirtaĩ, patapai marelių žentelis JD1003. O an ką pavir̃s šiteip liuobiami arkliai? JT244. Lesė lesė mūsų višta kviečius i pavir̃to gaidys LKT103(Klm). Mano višta pavir̃to į gaidį, pradėjo giedoti kaip gaidys Sg. Ka nebkukuo[ja], gegužė pavir̃sta į paukštvanagį Brs. Iš gegužės pavir̃sta vanagas Žl. Gegutė pavir̃to į vanagėlį Lnkv. Iš žiogų pavir̃sta svirpliai Štk. Žemė nesudegs, o troba galia į peleną pavir̃sti LKT94 (Krš). Mes šeši pri stalo, o nėko neturam: bulvelės iškepusios, grūdeliai sudegę, į anglį pavir̃tę End. Į [v]andinį ka pili, kamparas i pavir̃sta į kruopeles Všv. Jau sniegas pavir̃to į putą Rmč. Sniegas į ledą pavir̃to KI240. Sniegas pavir̃sta į vandenį KII314,348. Nesbijok, pavasaris kap ateis, visi sniegai vandiniu pavirs Lš. Mūsų kūnas tur į dulkes pavirsti N. Mažne visi grūdai, pavirtę į kūlius, dulkėmis išeina A1885,222. Žemės, kurios pirm to labiau vaisingos buvusios, po iškirtimo girių į pūstynes pavirtusios Kel1853,132. Ta visa vieta į juodžemį pavirto K.Donel¹. Žalia žolė kvapniu šienu pavir̃sta Akm. [Žmogus] lygus yr žolei, kuri žydi dieną, po tam papjauta pavirsta ing šieną KN77. Dabar tos girės krūmai ir pievos pavirto į dirvas ir pievas žmonėms pasidauginant S.Dauk. Šiluminiuose varikliuose kuro energija iš pradžių pavirsta dujų (garų) vidine energija rš. Nuliūdimas jūsų pavirs ing džiaugsmą I. Anasai didis romumas ir malonumas pavirsta tuo ing didesnę rūstybę ir kerštą DP9. Siela jūsų pavirs ing džiaugsmą Ch¹Jn16,20. Duona pavirsta kūnu, o vynas krauju DK99. Liepk, idant tie akmenes duona pavirstų MP107. Skaistvaris ir geležis ano abrozo sugurėjo ir ing dulkes pavir̃to, kurias vėjas ižbarstė DP581. Saulė pavirs ing tamsybes, o mėnuo ing kraują DP14. Kūns pavirs ing žemės dulkes Mž413. Ir žodis kūnu tapęs est (arba pavir̃to) ir gyveno tarp mūsų DP43. Tu pagal užkietėjimą tavąjį ir akmenimi pavirtusios širdes tavos lobiji sau rūstybę DP99-100. Sviets pavirst rūsts, gailas Mž334. Tamsos pavirs ingi sniego šviesumą Mž289. Visos dulkės žemės pavirto utėlėmis pro visą žemę Egipto BB2Moz8,17. Ir pavirto kraujais visas ans vanduo upėj Ch2Moz7,20. | Miškas gal jau kitaip pavir̃to, kad nepažįstu daikto Klt. Da ir kojos neinkėlė [pamotė], jau kiteip pavir̃to, o mus vargšus našlaitėlius kaip kirviu nukirto (d.) PnmR. ^ Alaus išmoviau ir pats į velnį pavirtáu Sd. Dabar žmogus žvėrim pavir̃tęs, tiesa prapuolė Grv. Žvėrimi pavir̃tę žmones, toki dartės DrskŽ. Ašarom pavir̃to viskas (per karą) Pc. Tolie nešant, i gaidys į aviną pavir̃sta (sunku pasidaro) Plt. Paliko pirmininku ir iš varlei į rupūžę pavir̃to (valdžia padarė negailestingą) Lkž. Girtam ir kelmas ožiu pavirsta JT233. Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta KrvP(Ds). Dažnai juokas ašaromis pavirsta KrvP. Gerose rankose ir pelas grūdu pavirsta KrvP(Mrk). Neduok Dieve iš mužiko ponu pavirsti PPr80. Vai, kad tavo liežuvis kuolu pavirstų, kad tu savo žodžiais paspringtai! V.Krėv. Su šventu gyvendamas šventu būsi, o su pérvestu – pérvestu pavirsi DP 281. Kai augau, baltas buvau, žalią kepurę turėjau; kai užaugau, į šimtą dalių suskilau, kai sušilau, į auksą pavirtau (beržas) LTR. ║ Ul burtų galia vienai būtybei įgauti kitos būtybės ar daikto pavidalą, išorę, formą: Vienam akies mirksny pavirs į akmenį ir tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems J.Bil. Tik iš gailesčio jaunoji akmenim pavirto pas viešą kelelį V.Krėv. [Šventas Petras] užmovė ponuo ant galvos kinkymus, i pavir̃to arkliu tas ponas Varn. Te Mergos akmuo: tėvai nenorėjo, kad duktė ženytųs, išbėgo ir važiavo, motka prakeikė: kad tu pavirstái akmeniu, nedavažiavus bažnyčios, – ir pavir̃to akmeniu Dg. Pavir̃to varle, šoko vandenin LKT292(Kpr). Ka ans į tavi paveizės, tu į kiaulę pavir̃si Grg. Avinėlis pavir̃to žmogus Grnk. Tas vaikas mislijęs, ka tu pavir̃stumi į šunį Vkš. Kas ta kalba prakalbės, lig pusiau akmeniu pavir̃s BM15(Skp). Jis neiškentęs atsigręžė ir pavirto žeme LTR (Ig). Ji (merga) pagriebia vieną meškos koją ir kaip duos su ja vilkui – vilkas pavirsta par labai gražų jaunikaitį (ps.) Brž. Karvelis pavirto ant žuvelę, o velnias ant lydį LTR(Pmp). Atskrido trys baltos gulbės ir pavirto in mergytes BsPII241. Kad pavirstau pilku lauko smėliu, kad giliai žemelėje gulėtau! S.Nėr. Kad tu pavirstum drebulėle, kad tu dieną naktį drebėtum! J.Jabl. Stojo martelė prie vieškelėlio, o ir pavir̃to žalia liepele DrskD185. Rasi pavirsčiau į gegužėlę, kukuočiau rytą į vakarėlį KlvD331. Kad aš užmikčio ben valandelę, bene pavir̃sčio į geguželę D35. Aš velyčiau velyčiau, antele pavir̃tusi, po mareles plaukyti JV27. Ar pavirsi, aužuolėli, į mano tėvelį? RD69, KlvD345. Oi sūneli, oi vaikeli, ko pavirtai ąžuolėliu? KrvD73. Kad tu būtum, bernužėli, akmeniu pavirtęs! NS1281, LTR (Pnd). Pavir̃sk į blusą, lįsk į antį – i nebūs šálta (juok.) Klm. Juoda karvytė pažino Sigutės pelenus, lyžtelėjo, žalia seilė drykstelėjo – ir pavirto marga antele DvP218. Šuva pavir̃to į akmeną. Ta ragana sudavė jam ir jo arkliui, ir jie pavir̃to į akmenus LB181. Teip lig pusnaktės bjauri gyvoliai voliavę išejo į pryšinykę, pametė apdarus, pavirto į žmones ir sugrįžo į grinčią M.Valanč. O velnias tada pakilo, pavirto šikšnosparniu ir pradėjo žvengti kaip šimtas arklių K.Bor. Sako, ažkeikia, tai kirmėle pavir̃sta pinigai, nesduoda paimt Ob. Kad pavir̃st bala pekla, tai velnią pamatyčia, kad ežeru, žuvies pasgaučia Kp. Tuoj visi dvarai pavirto į ežerą, o ant jo viršaus laivelis LMD (Žg). Vanduoj vynu pàvirsta Kūčion Kpč. Kalėdų naktį [v]anduo pavir̃sta į vyną, o gyvoliai šneka, kaip mes šitai su tavim Yl. | refl.: Oi aš nuejau žaliojon girelėn, oi aš pasvirtau baltąja liepele LLDII483(Kb).

◊ ežiù pavir̃sti supykti, įniršti: Ach, šit ko jis staiga ežiu pavirto! Pavydi, mielas? B.Sruog.

į ãkminą pavir̃sta ãkys apie negailestingumą: Anų į ãkminą akys pavirto Krtv. į aũtą pavir̃sti visiškai nusigyventi, pasidaryti asocialiu žmogumi: Tokie apsėsti (smarkūs) vyrai tankiau nusigera, tikrai į autùs pavir̃sta Rdn.

į bẽzdalą pavir̃sti vlg. pasenti, jėgos netekti: Pasensti, į bẽzdalą pavirstì – nėkai Krš.

į drùskos stul̃pą pavir̃sti iš baimės, išgąsčio ar skausmo apstulbti, sustirti: Mergą pradėjau glamonėties, i pavir̃to į drùskos stul̃pą Yl.

į kempìnę (į kõbinį) pavir̃sti suliesėti, sudžiūti: Na, brolyt, tu visai pavirtai į kempinę Krp. Į kõbinį pavir̃to vargšelis Krš.

į nãginę pavir̃sti pasidaryti negražiam: Mergoms greitai: čia graži, čia į nãginę pavirstì Krš. Pasenau, į nãginę pavirtaũ Žg.

į niẽką (į niekùs, į nėkùs, ing niẽką; MT254, ing niekùs) pavir̃sti NdŽ, Sd; R418, MŽ565, N

1. dingti, pražūti: Tavo lūkestis į niẽką pavir̃s K. Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, ir putodams sniegs visur į niẽką pavir̃to K.Donel. Jo pasididžiavimas į nieką pavirto Ns 1858,3. Be jos ciela gaspadorysta, sako, į nieką pavirstum ir su visu prapultum P.

2. D.Pošk netekti vertės: Žemė buvo turtas, pri ruso į nėkùs pavir̃to Rdn. Tie pinigai į nė̃ką pavir̃to Rmč. Visokios gėrybės joj niekan pavirto SPII75.

3. pasidaryti blogam, netikusiam: O senatvia: nėkas nemylu, į nėkùs pavirstì Krš. Mieste pagyvenęs į nėkùs pavir̃to Nv. Jau, matyt, nelaiminga buvo tekūtė, kad už poros metų su visu į nėkùs pavir̃to Užv. Arkliai nusiputo[ja], nusiseilio[ja] i pavir̃sta: i tas darbinis, i tas gerasis į nė̃ką Sd. Šuo mano parsenęs ing niekus pavirto I.

į põpierį pavir̃sti netekti vertės: A litas į põpierį pavir̃s, a ne, ka taip vagam? Krš.

į stãbą pavir̃sti sustingti: Rimeika kaip nesavas, nubalęs kaip drobė, sukimbęs, į stabą pavirtęs, palūpis jam virpa Žem.

į stul̃pą pavir̃sti iš baimės ar skausmo apstulbti, sustingti: Pamačiau einant ir pavirtaũ į stul̃pą Erž. Pavirtáu į stul̃pą, tiek parsigandau Rdn. Pavir̃to į stul̃pą, tik po geros valandos atsikluinėjo Krš. Martynienė stovi kertėje net į stulpą pavirtusi Žem.

į stul̃pą (į stul̃bą) pavir̃to apie mirštančio žmogaus akis: Sako, akys tik pavir̃to į stul̃pą, i numirė Sk. Ano akys į stul̃bą pavir̃to Kv. į šãką pavir̃sti labai sulysti: Arklys nu užžandžių buvo į šaką pavirtęs Plt.

į šiẽną pavir̃sti pasidaryti be vertės (apie pinigus): Tie pinigai an šiẽną pavir̃to – ką už juos nupirksi? Ėr.

į vélnį pavir̃sti pasidaryti nedoram: Kalėjime gali į vélnį pavir̃sti, gero tei neišmoksi, nepasitaisysi Rdn. Rodos, buvo žmogus, o dabar su visu į velnį pavirto LMD (Tl).

į vil̃ką pavir̃to apie blogai išdirbtą žemę: Jau žemė pavir̃to į vil̃ką Graž. mẽtais pavir̃sti įgristi, nusibosti: Naktis kai ateina, mẽtais pavir̃sta [ligoniui] Ėr. Man mẽtais pavir̃sta diena, kai viena [būnu] Pls. Tas mėnuo mẽtais pavir̃to Tr. Man be jo viena minutė metẽliais pavir̃sta (d.) Jnš.

niẽkais (niekù; DP565, R418, MŽ565, N) pavir̃sti NdŽ; Ch¹1PvK13,8

1. dingti, pražūti: Visa jų šlovė nieku pavirto BB1 Mak1,41.

2. netekti vertės: Viera sunyko ir žadėjimas nieku pavirto Ch¹PvR 4,14. Rūpestis ir darbas nieku pavirsta Vln2.

3. pasidaryti netikusiam, blogam: Tokiam nei vaistai mačina, nei niekas, jis jau visas niekù pavir̃tęs Srj.

širdìs pavir̃sta į akminą labai jaudinasi, skausmingai išgyvena: Pamatysu tą trobikę (gimtinę), širdìs į ãkminą pavir̃s (ten gyvena buožių ekspropiatoriai) Rdn.

\ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti